- perkūnuoti
- perkūnúoti vksm. Perkūnãvo smar̃kiai, bet neį̃trenkė niẽkur.
.
.
perkūnuoti — perkūnuoti, uoja, ãvo 1. intr. Gs būti perkūnijai, griausti: Ka pradėjo žaibuot, ka perkūnuot, ka pagavo lyt! Jrb. Perkūnãvo smarkiai, ale neįtrenkė niekur Plv. Perkūnuojant nevalna sėdėt po ežia LTR(Rdš). 2. intr., tr. perkūnais keikti: Tėvas… … Dictionary of the Lithuanian Language
ПЕРКУНАС — [литов. Perkûnas, прус. *Perkun(a)s], Перконс (латыш. Pêrkôns, ср. также литов. perkûnas, «гром», perkûnija, «гроза», perkûnúoti, «греметь», латыш, pçrkôns, «гром», прус. percunis, «гром»), в балтийской мифологии бог грома, молнии, дождя.… … Энциклопедия мифологии
išperkūnuoti — tr. perkūnais išplūsti, išvadinti: Papykęs jis visus išperkūnãvo ir išėjo Ėr. | refl. Š. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
perkūnauti — perkūnauti, auja ( auna), ãvo žr. perkūnuoti: 1. Perkūnauja – a nelis? Plv. 2. Keršijame ir perkūnauname ant mūsų artimųjų Gmž. 3. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
perkūnavimas — perkūnãvimas sm. (1) → perkūnuoti: 1. L279. 2. Čia jau nei čiupinėjimas, nei perkūnavimas nieko nepadeda Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
perkūniuotis — perkūniuotis, iuojasi, iãvosi žr. perkūnuoti 2: Nesiperkūniuok taip per daug! Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
užperkūnuoti — intr. perkūnais nusikeikti: Senis net penkissyk užperkūnãvo Vlkv. Ka jis užperkūnãvo, tai i nutirpau visa Plv. Jonas kad užperkūnãvo ant tų vagišių! Mrj. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įperkūnuoti — intr. Š įeiti perkūnuojant, keikiantis. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti … Dictionary of the Lithuanian Language